Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Baltarusijos Respublika (Baltarusija arba Gudija) yra žemyninė valstybė Rytų Europoje, tarp Lenkijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos ir Lietuvos.

Рэспубліка Беларусь
Республика Беларусь

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	gudų, rusų
Sostinė	Minskas
Didžiausias miestas	Minskas
Valstybės vadovai	Aleksandras Lukašenka Prezidentas Sergejus Sidorskis Ministras pirmininkas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	207 600 km² (83) nėra duomenų
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	10 293 011 (76) 49,58 žm./km² (118)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 80,74 mlrd. $ (63) 7 800 $ (80)
Valiuta	Baltarusijos rublis
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +2 UTC +3
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Sovietų Sąjungos 1990 liepos 3 1991 rugpjūčio 25
Valstybinis himnas	Baltarusijos himnas
Interneto kodas	.BY
Šalies tel. kodas	375

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos istorija

Seniausi žinomi gyventojai (homo sapiens) dabartinės Baltarusijos teritorijoje atsirado prieš ~30 tūkst. metų (apytiksliai toks yra archeologų ant Pripetės kranto aptiktos ledynmečio mamutų medžiotojų stovyklavietės amžius).

VIII-X a. dabartinės Baltarusijos teritorijoje įsikūrę slavai iki XII-XIII a. beveik visiškai asimiliavo senuosius vietos gyventojus – baltiškai kalbėjusius Bancerovo ir Tušemlios kultūrų nešėjus bei dalį jotvingių (archeologinių tyrinėjimų išvados rodo, kad VIII-IX a. slavai dabartinėje Baltarusijoje buvo apgyvendinę tik Pripetės ir galbūt Dauguvos pakrantes, o didžioji Baltarusijos dalis iki pat X a. pab. išliko baltiška).

Nuo X a. pab. beveik visa dabartinės Baltarusijos teritorija buvo Kijevo Rusios dalis; XI-XIII a. dėl šios teritorijos varžėsi stiprios Volynės, Turovo, Polocko, Smolensko, Černigovo ir Lietuvos kunigaikštystės.

X a. pab. Kijevo Rusios administracijos pradėta vietos gyventojų (baltų ir slavų) christianizacija buvo iš esmės užbaigta tik XVI a.

Nuo XII a. pab. dabartinės Baltarusijos centrinė dalis (su Minsku), o 1320-1772 m. – jau beveik visa dabartinė Baltarusija buvo LDK sudėtyje. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pab. viena iš LDK oficialiųjų raštų kalbų buvo bažnytinės slavų kalbos ir gudų kalbos tarmių hibridizacijos pagrindu susiformavusi LDK rusėnų raštų kalba (žr. Lietuvos raštų kalba, Lietuvos raštija).

1654-1661 m., vad. Maskvos karo metu, dabartinės Baltarusijos teritorijoje dėl įv. priežasčių žuvo iki pusės gyventojų. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų dabartinė Baltarusijos teritorija atiteko Rusijai. Rusijos valdžia stengėsi sunaikinti visus gudų tautinio išskirtinumo požymius, ypač gudų kalbą ir unitų tikybą.

1863 m. sukilime negausiai dalyvavusių gudų politinis lyderis Kasciuš'as Kalinouski's (lietuvių tradiciškai vadinamas „Kostu Kalinausku“) pasisakė už Lenkijos ir Lietuvos Respublikos atkūrimą ir Baltarusijos autonomiją šioje konfederacinėje valstybėje.

XIX a. pab. – XX a. pradžioje formavosi gudų kultūrinis politinis elitas, buvo gvildenami gudų tautos politinės ateities klausimai.

1918 m. kovą nepriklausoma valstybe tapusią Baltarusiją iki 1919 m. vasaros okupavo, o 1921 m. pavasarį galutinai pasidalijo Tarybų Rusija ir Lenkija.

1941-1944 m. visa Baltarusija buvo okupuota nacių Vokietijos; 1941-1947 m. kraštas patyrė didžiulius demografinius nuostolius, netekdamas ~2 mln. gyventojų (gudų, žydų, lenkų ir kt.; nurodytu laikotarpiu žuvo ~130 tūkst tarybinių gudų partizanų, ~310 tūkst. Baltarusijos gyventojų mirė nuo bado, ~120 tūkst. žuvo dėl karo veiksmų, ~950 tūkst. – per nacių organizuotas masines žydų žudynes ir baudžiamąsias operacijas, ~150 tūkst. – nacių lageriuose ir kalėjimuose, ~140 tūkst. – priverčiamuosiuose darbuose Vokietijoje ir kt. valstybėse, ~15 tūkst. – kovodami Armijos krajovos ir kt. partizanų junginių gretose 1943-1947 m.; 1944 m. ~1 mln. 100 tūkst. Baltarusijos gyventojų iš jos pasitraukė kaip karo pabėgėliai).

Nuo 1991 m. Baltarusija yra nepriklausoma valstybė ir Nepriklausomų valstybių sandraugos narė.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos politinė sistema

Prezidentinis režimas. Pagal šalies konstituciją valstybės valdymo funkcijos padalytos tarp Aukščiausios Tarybos ir prezidento, kuris renkamas kas 5 m. ir yra valstybės vadovas. Vykdomoji valdžia- ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko. Egzistuoja dviejų rūmų parlamentas (Nacionalinis susirinkimas) sudarytas iš Respublikos Tarybos ir Atstovų Tarybos.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos sritys

Baltarusijos administracinis suskirstymas

Baltarusija skirstoma į šešias sritis ir respublikinio pavaldumo Minsko miestą (skliausteliuose – administracinis centras):

1. Minsko miestas (Minskas)
2. Bresto sritis (Brestas)
3. Gomelio sritis (Gomelis)
4. Gardino sritis (Gardinas)
5. Mogiliavo sritis (Mogiliavas)
6. Minsko sritis (Minskas)
7. Vitebsko sritis (Vitebskas)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos geografija

• Aukščiausias taškas: Dzeržinskio kalnas (346 m)
• Žemiausias taškas: Nemunas (90 m).

Didžiausi Baltarusijos miestai:

• Minskas
• Gomelis
• Mogiliavas
• Vitebskas
• Gardinas
• Brestas
• Babruiskas
• Baranovičiai
• Barysavas
• Pinskas

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos ekonomika

Infliacija: 28,2% (2004). Bedarbystė: 2,1% (oficialūs duomenys, 2004). Valiutos rezervas: 637 mln. USD (2004). Užsienio skola: 851 mln. USD (2001). Užimtumo struktūra: pramonė (41,9%), paslaugos (39,2%), žemės ūkis (18,9%). Pagrindiniai prekybos partneriai – buvusios Tarybų Sąjungos šalys. Užsienio prekybos apimtis:

• eksportas – 9,413 mlrd. USD (2004): Rusija 49,1%, Jungtinė Karalystė 9,4%, Lenkija 4,4%, Vokietija 4,2%, Nyderlandai 4,2% – 2003;
• importas: 11,09 mlrd. USD (2003).

[taisyti] Pramonė

Svarbiausios pramonės šakos: automobilių ir traktorių gamyba, staklių gamyba, prietaisų gamyba (televizoriai, radijo imtuvai), chemijos (kalio, fosforo ir azoto trąšų, sintetinio pluošto ir dirbtinio pluošto siūlų gamyba) ir naftos chemijos pramonė; padangos, lengvoji pramonė (lino, vilnos audiniai), maisto pramonė (mėsos, pieno produktų gamyba, konservų ir kt. gamyba), medienos apdirbimo pramonė (baldų gamyba), popieriaus gamyba, stiklo gamyba, metalurgija.

Kalio druskos (Soligorskas), naftos (daugiausia respublikos pietryčiuose), fosforitų, akmens druskos, metalų rūdos, durpių, statybos pramonės žaliavų (smėlis, molis) gavyba.

Minskas – pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas.

Elektros energijos gamyba (31,4 Twh, 1995 m., t.y. 3045 kWh/1 gyventojui) daugiausia šiluminėse elektrinėse.

[taisyti] Žemės ūkis

Žemės ūkio naudmenos užėmė 9,3 mln. ha (1992). Pasėlių plotas 6126 tūkst. ha. Pagrindinės naudmenos: javai (avižos, kviečiai, grikiai), linai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai (obuoliai). Po Černobylio katastrofos 1986 m. dideli žemės ūkio naudmenų plotai užkrėsti radioktyviomis medžiagomis ir žemės ūkiui nebetinka. Išvystytas miškininkystės ūkis.

[taisyti] Gyventojai

Pagrindinis straipsnis: Baltarusijos gyventojai

Tautinė gyventojų sudėtis: gudai 81,2%, rusai 11,4% , lenkai 3,9%, ukrainiečiai 2,4% ir kt.

[taisyti] Tarptautiniai santykiai

Bendradarbiauja su daugeliu pasaulio valstybių, itin artimi politiniai ir ekonominiai santykiai yra su NVS šalimis.

[taisyti] Kita informacija

• Baltarusijos karinės pajėgos

[taisyti] Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Baltarusija

• Dima Bartalevich's photos of Minsk
• Baltarusijos valstybės svetainė (rusų, anglų, ispanų, arabų k.)
• Baltarusijos prezidento svetainė (gudų, rusų, anglų k.)
• Baltarusijos naujienų agentūros svetainė (gudų, rusų, anglų k.)
• Baltarusijos radijo ir televizijos svetainė (gudų, rusų, anglų k.)
• Baltarusijos architektūros paveldo svetainė (rusų k.)

v • a • r Nepriklausomų valstybių sandrauga
Būstinė: Minskas
Armėnija  • Azerbaidžanas  • Baltarusija  • Kazachija  • Kirgizija  • Moldavija  • Rusija  • Tadžikija
Asocijuotas narys:	Turkmėnija
Nepatvirtintas narys:	Ukraina