Chazarai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Didžiosios Stepės tauta: Chazarai |
|
 |
|
| Kilmė | hunai? |
| Protėvynė | nežinoma |
| Laikotarpis | VII - IX a. |
| Hegemonija | Ponto stepė |
| Religija | judaizmas |
| Palikuonys | Karaimai |
 |
|
 |
|---|
| Ponto stepės istorija |
| Skitai |
| Sarmatai |
| Hunai |
| Bolgarai, Sabirai |
| Chazarų kaganatas |
| Pečenegai |
| Kumanai (Kipčiakai) |
| Aukso orda |
| Krymo, Astrachanės chanatai |
| Nogajų orda |
| Rusijos imperija |
| TSRS (Kalmukų ATSR) |
| Rusijos Federacija (Kalmukija) |
Chazarai - tiurkų klajoklių tauta gyvenusi Vidurinėje Azijoje, kuri priėmė judaizmą, ir kurių palikuonys šiuo metu plačiai paplitę po pasaulį.
VII a. jie įkūrė Chazarų kaganatą šiuolaikinės Europos pietryčiuose prie Kaspijos jūros ir Kaukazo. Klestėjimo metais ši karalystė apėmė vakarų Kazachstaną, Krymą, rytinę dabartinės Ukrainos dalį ir pietų Rusiją. Žodis chazaras siejamas su tiurkų kalbų žodžiu reiškiančiu „keliauti“.