Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Krakatau
Šalis	Indonezija
Koordinatės	6°6′27″S 105°25′3″E
Aukštis:	813 m
Tipas:	vulkaninė kaldera
Amžius:
Aktyvumas:	aktyvus
Paskutinis išsiveržimas:	2007 m.

Krakatau – ugnikalnis Indijos vandenyne, Sundos sąsiauryje tarp Sumatros ir Javos salų (Indonezija). Tai kalderos tipo vulkanas, kurio aukštis 813 m. Šio ugnikalnio išsiveržimai vyksta labai netikėtai, net susprogdinant visą vulkaninę salą. 416 metais įvykęs Krakatau išsiveržimas suardė vulkaninį kūgį ir suformavo 7 km skersmens kalderą. Naujai susiformavęs kūgis sprogo 1883 metais, pasiekdamas piką rugpjūčio 27 dieną. Sprogimas buvo labai stiprus ir buvo girdimas už 5000 km. Išmestų dulkių ir pelenų debesis pakilo į 25 km aukštį ir porai dienų uždengė saulę. Piroklastiniai srautai sunaikino Sumatros gyventojų turtą, o sukeltas cunamis pražudė apie 36 419 žmonių. Po kelių dešimtmečių iškilo naujas kūgis, dabar vadinamas Anak Krakatau.