Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Moldovos Respublika (Moldova arba Moldavija) – nedidelė Pietryčių Europos valstybė, esanti tarp Rumunijos (į vakarus) ir Ukrainos (į rytus).

Republica Moldova

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	moldavų
Sostinė	Kišiniovas
Didžiausias miestas	Kišiniovas
Valstybės vadovai	Vladimir Voronin Prezidentas Vasile Tarlev Ministras Pirmininkas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	33 843 km² (134) 1,4%
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	4 466 706 (118) 131,98 žm./km² (54)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 8,97 mlrd. $ (141) 2 000 $ (146)
Valiuta	Moldovos lėja (MDL)
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +2 UTC +3
Nepriklausomybė Paskelbta	(nuo Sovietų Sąjungos) 1991 rugpjūčio 27
Valstybinis himnas	Moldavijos himnas
Interneto kodas	.md
Šalies tel. kodas	373

[taisyti] Istorija

Rumunijos ir Moldavijos istorija
Panonijos istorija
Vengrijos karalystė
Transilvanija, Valakija, Moldavija
Austrija, Rusija (Besarabija)
Rumunijos-Moldavijos karalystė
Rumunija, Moldavijos ATSR
Soc. Rumunija, Moldavijos TSR
Rumunija, Moldavija, Padniestrė

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos istorija

Viduramžiais Moldavijos kunigaikštystę sudarė dabartinė Moldavijos teritorija, šiaurės Bukovina, dabartinės Rumunijos sritys dešiniajame Pruto krante. XVI amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, o po Bukarešto sutarties (1812) rytinė dalis (Besarabija) buvo aneksuota Rusijos, o vakarinė dalis išlaikė autonomiją ir susijungus su Valachija 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę.

Po pirmojo pasaulinio karo 1918 metais Besarabija paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Po Molotovo – Ribentropo pakto, 1940 metais Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldavijos teritorija) sudaryta Moldavijos sovietų socialistinė respublika.

Po Sovietų Sajungos žlugimo 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldavija paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos.

Padniestrė, Moldavijos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir de jure išlieka Moldavijos dalimi.

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos politinė sistema

Valdymo sistema – daugiapartinė demokratija.

2001 m. rinkimus 50,1 % balsų laimėjo Vladimiro Voronino vadovaujama Komunistų partija, dėl nustatyto rinkiminio barjero mažesnėms partijoms (6%), gavo 61 iš 101 mandatų parlamente. V.Voroniną parlamentas išrinko prezidentu. Didžiausią paramą komunistai turi tarp vargingiausiai gyvenančių šalies gyventojų.

2005 m. kovo 6 d. rinkimuose Moldavijos Komunistų partija surinko mažiau balsų (46,1 %), tačiau gavo 56 mandatus parlamente ir taip užsitikrino absoliučią daugumą. Antra pagal dydį partija yra naujai įkurtas rinkiminis blokas Demokratinė Moldavija, vadovaujama Kišiniovo mero Serafimo Urecheanu (28,4 % balsų ir 34 vietos parlamente). Krikščionių demokratų liaudies partija, vadovaujama Iurie Rosca, gavo 9,1 % balsų ir 11 vietų.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos rajonai

Moldavijos rajonai

Moldavija suskirstyta į 32 rajonus (raion, dgs. raioane), 3 miestų savivaldybes (Kišiniovas, Belcis ir Benderai), du pusiau autonominius regionus (Gagauzija ir atsiskyręs Padniestrės regionas). Rajonai (skliausteliuose nurodomi centrai):

• Naujųjų Anėnų rajonas (Anenii Noi; Naujieji Anėnai)
• Basarabiaskos rajonas (Basarabeasca; Basarabiaska)
• Bričenio rajonas (Briceni; Bričenis)
• Čimišlijos rajonas (Cimişlia; Čimišlija)
• Dondušenio rajonas (Donduşeni; Dondušenis)
• Drokijos rajonas (Drochia; Drokija)
• Dubesario rajonas (Dubăsari; Dubesaris)
• Feleščio rajonas (Faleşti; Feleštis)
• Floreščio rajonas (Floreşti; Floreštis)
• Glodenio rajonas (Glodeni; Glodenis)
• Hinčeščio rajonas (Hînceşti; Hinčeštis)
• Jalovenio rajonas (Ialoveni; Jalovenis)
• Jedineco rajonas (Edineţ; Jedinecas)
• Kahulio rajonas (Cahul; Kahulis)
• Kantemyro rajonas (Cantemir; Kantemyras)
• Kelerašio rajonas (Călăraş; Kelerašis)
• Keušenio rajonas (Căuşeni; Keušenis)
• Kriulenio rajonas (Criuleni; Kriulenis)
• Leovos rajonas (Leova; Leova)
• Nisporenio rajonas (Nisporeni; Nisporenis)
• Oknicos rajonas (Ocniţa; Oknica)
• Orhėjaus rajonas (Orhei; Orhėjus)
• Raškanio rajonas (Rîşcani; Raškanis)
• Rezinos rajonas (Rezina; Rezina)
• Sindžerėjaus rajonas (Sîngerei; Sindžerėjus)
• Sorokos rajonas (Soroca; Soroka)
• Strešenio rajonas (Străşeni; Strešenis)
• Šoldeneščio rajonas (Şoldăneşti; Šoldeneštis)
• Štefan Vodės rajonas (Ştefan Voda; Štefan Vodė)
• Taraklijos rajonas (Taraclia; Taraklija)
• Teleneščio rajonas (Teleneşti; Teleneštis)
• Ungenio rajonas (Ungheni; Ungenis)

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos geografija

Vakarinę Moldavijos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldavijos sienos. Rytinėje šalies dalyje išligai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: Reut, Byk, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.

Nors Moldova labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – Dealul Bălăneşti). Pietuose – derlingos juodžemio stepės.

Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos ekonomika

Moldavijos lėjos

Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Auginamos įvairios kultūros – kukurūzai, saulėgrąžos, tabakas, vynuogės. Taip pat tekstilė ir elektros prietaisų gamybos šakos.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos demografija

Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.

Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Didžiausią tautinę grupę sudaro moldavai (64,5 %), kurie kalba moldavų kalba (laikoma rumunų kalbos tarme). Panašaus dydžio yra ukrainiečių (13,8 %) ir rusų (13,0 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.

Be šių pagrindinių grupių Moldavijoje gyvena 3,5 % gagaūzų, stačiatikių, kalbančių gagaūzų kalba (turkų kalbos dialektas), 2 % bulgarų, 1,5% žydų ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.

98,5% – stačiatikiai, priklausantys Moldavijos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5% – judėjai. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.

[taisyti] Kultūra

Pagrindinis straipsnis: Moldavijos kultūra

[taisyti] Kita Informacija

• Moldavijos ryšiai
• Moldavijos transportas
• Moldavijos karinės pajėgos
• Moldavijos tarptautiniai santykiai
• Moldavijos šventės

[taisyti] Nuorodos

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Moldavija

v • a • r Nepriklausomų valstybių sandrauga
Būstinė: Minskas
Armėnija  • Azerbaidžanas  • Baltarusija  • Kazachija  • Kirgizija  • Moldavija  • Rusija  • Tadžikija
Asocijuotas narys:	Turkmėnija
Nepatvirtintas narys:	Ukraina